Šunys ir katės pakankamai jautrūs bičių įgėlimui.
Bičių nuodas apitoksinas sudarytas iš 3 frakcijų - nulinės, pirmos ir antros.
Pirmoji frakcija yra labai toksiška, nes patekusi į gyvūno organizmą pažeidžia nervų sistemą, kraujagysles, kraują, raumenis. Be to, pasižymi dirginančiomis savybėmis, ardo eritrocitus, plečia kraujagysles.
Antroji frakcija yra mažiau toksiška nei pirmoji, bet pasižymi ardančiomis savybėmis. Ji lizuoja jungiamąjį audinį, plečia kapiliarus, dėl to geriau pasiskirsto apitoksinas.
Trečioji frakcija slopina kraujo krešamumą. Bičių nuoduose yra įvairių kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali išprovokuoti alerginę reakciją.
Bičių nuodams šunys yra jautresni, mažiau jautrios katės.
Panašų apsinuodijimą gali sukelti ir vapsvų įgėlimai. Bičių nuodų poveikis, sugelto gyvūno organizme vystosi sudėtinga atsakomaja reakcija.
Klinikiniai požymiai labai priklauso nuo sugelto gyvūno rūšies, gėlusių bičių skaičiaus. Sugeltos vietos sutinsta - susidaro gumbeliai, arba skausmingi tyniai. Gyvūnui gali užtinti nosies angos, gerklė, apsunkti kvėpavimas. Labai sugeltas gyvūnas voliojasi, trinasi, inkščia, cypia, seilėjasi. Jam gali pakilti kūno temperatūra, padažnėti širdies darbas, pasireikšti viduriavimas. Vėliau pasireiškia hemoglobinurija, sutrinka centrinės nervų sistemos funkcijos, pasireiškia traukuliai, dusulys. Stipriai sugelti gyvūnai gali nugaišti po 12 valandų.