Tokie augalai dėl savo dekoratyvumo labai dažnai auginami namuose, darželiuose, soduose. Apsinuodijimą gali sukelti toksinai, kurie skiriami į širdinius glikozidus ir grajanotoksinus.
Širdinius glikozidus išskiriantys augalai: asklepijas, pakalnutė, rusmenė, helebora, kalanchė, oleandras. Grajanotoksinus išskiriantys augalai: rododendras, azalija, lauras, bereinutis (Pieris), leukotės.
Neįmanoma paminėti visų augalų, nes jų yra daugybė. Apsinuodyti gali šunys ir katės suėdę bet kurią augalo dalį. Įtarti toksikozę galima radus vėmaluose augalo dalių. Be to, reikia paminėti, kad gyvūnai gali apsinuodyti ir medikamentais, skirtais širdies ligoms gydyti, kuriuose yra širdinių glikozidų.
Klinikiniai požymiai : pasireiškia per 2- 6h po suėdimo. Labai svarbu kokį kiekį suėdė augintinis. Apsinuodijus gali atsirasti virškinimo trakto sutrikimai, širdies aritmija, tachikardija arba bradikardija, centrinės ir periferinės nervų sistemų pokyčiai. Gyvūno šeimininkas gali pastebėti mieguistumą, seilėtekį, pilvo skausmo požymius, viduriavimą, silpnumą, drebulį. Stipriai apsinuodijusiam gyvūnui galima koma, gaišimas. Suėdus lauro augalo (Kalmia) dalių galimas staigus gaišimas.
Atsiradus širdies sutrikimams – prognozė bloga; galima rasti ir nugaišusį gyvūną. Tiems, kurie išgyvena klinikiniai požymiai gali reikštis 24 h ar ilgiau.
Svogūnų, česnakų toksikozė
Apsinuodijimą sukelia Allium genties augalai, kuriems priklauso česnakas, svogūnas, poras. Katės yra jautresnės už šunis.
Yra keletas šunų veislių, kurios itin jautrios šiems augalams (jiems ardomi eritrocitai):
Akita, Šiba inu, Tosa inu.
Sukeliami pažeidimai:
- Eritrocitų nesugebėjimas išnešioti deguonies;
- Heinz kūnelių anemija;
- Hemolizinė anemija;
- Hemoglobinurija;
- Methemoglobinemija.
Kad sukeltų apsinuodijimą, svogūniniai nebūtinai turi būti žali, nes kenkia ir termiškai apdoroti. Gyvūnams pasireiškia tokie klinikiniai požymiai: silpnumas, mieguistumas, gleivinių blyškumas, šlapimo spalvos pokytis (rudas šlapimas), halitozė (nemalonus nasrų kvapas), padidėjęs seilėtekis, vėmimas ir (arba) viduriavimas.
Galimos komplikacijos: sunkiais atvejais – hemoglobinurijos įtakotas inkstų kanalėlių pažeidimas.
Prognozė dažnai yra gera.
Palmių (cikų, sago) toksikozė
Ūmi, galimai fatali toksikozė, pasireiškianti suėdus palmių lapų, sėklų, šaknų. Apsinuodyti gali visi gyvūnai, dažniau šunys ir katės.
Klinikiniai apsinuodijimo požymiai : vėmimas, viduriavimas, anoreksija, mieguistumas, ūmus kepenų pažeidimas (po 2-3 d.), sutrikęs kraujo krešėjimas, neurologiniai požymiai, pilvo skausmingumas, hipovolemija, silpnas pulsas, dehidracija, kraujosruvos.
Galimos komplikacijos: lėtinė inkstų liga (cirozė ar fibrozė)
Jei stipriai pažeistos kepenys, prognozė bloga. Savalaikiai ir intensyviai gydant – prognozė gera. Apsinuodijus sago palmėmis šunų mirtingumas gali siekti ~33%.
Lelijinių augalų sukelta toksikozė
Augalai, priklausantys Liliacea šeimai, puikiai žinomi dėl savo dekoratyvumo ir sutinkami dažnai (tulpės, narcizai, amariliai, irisai (vilkdalgiai), vėlyviai, krokai ir kt.). Kad gyvūnas apsinuodytų, turi suėsti augalo svogūnėlį. Katės itin jautrios šiai toksikozei, net galima letali išeitis. Apsinuodijus lelijiniais augalais, joms sukeliamas ūmus inkstų pažeidimas. Katėms nuodingos visos lelijų dalys. Šunys taip pat gali apsinuodyti, tačiau jiems paprastai pastebimi silpni virškinimo trakto pažeidimai. Toksikozei pasireikšti nėra išskirtinumų veislėse, amžiuje, lytyje.
Klinikiniai požymiai. Pastebima, kad katė vemia, nenori ėsti, yra mieguista. Požymiai dažniausiai pasireiškia per 12 valandų (vidurkis nuo 2h iki 5 dienų). Per 36-72 valandas po nuodingo augalo suėdimo išsivysto poliurija (dažnas šlapinimasis), polidipsija (padidėjęs troškulys), ūmus inkstų pažeidimas. Progresuojant pažeidimui vystosi anurija (šlapimo nebuvimas), dehidracija, mieguistumas, vėmimas, seilėtekis, tremoras, silpnumas, traukuliai. Kai kurios katės kniaukia. Galimi pankreatito požymiai.
Apsinuodijusiems šunims gali skaudėti pilvą, atsiranda vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti.
Jei kreipiamasi veterinarinės pagalbos laiku (per 18 valandų po augalo suėdimo), kol nepasireiškė inkstų pažeidimo požymiai – prognozė gera; atsiradus pažeidimui – abejotina.
Apsinuodijimas solanino turinčiais augalais
Solanaceae šeimos augalai sutinkami kasdienėje buityje (bulvės, pomidorai, baklažanai, paprikos, čili pipirai) ir kaip dekoratyvūs (Koralinė kiauliauogė, šunvyšnė, petunija, tabako augalas, durnaropė, brugmansija, brunfelsija). Šie augalai sintetina toksinį alkaloidą, vadinamą solaninu. Augintiniai gali apsinuodyti suėdę augalo dalį ar uogų, ypač jei pastarosios nėra sunokę. Gyvūnams negali būti duodamos sužaliavę, sudygę bulvės.
Klinikiniai apsinuodijimo požymiai reiškiasi apetito netekimu, vėmimu, pilvo skausmu, viduriavimu. Kai kurie šios grupės augalai papildomai gali iššaukti nervų sistemos pakitimus, tokius kaip seilėtekis, mieguistumas, raumenų drebėjimas, silpnumas, koma.
Prognozė gera, jei gyvūno šeimininkas laiku kreipiasi pagalbos į veterinarijos gydytoją.
Apsinuodijimas pupomis
Ricinmedžio augalas (Ricinus communis) ir vaistinis abras (Abrus precatorius) brandina sėklas, vadinamas pupomis, kurias suėdus sukeliamas stiprus apsinuodijimas. Kad sukeltų problemų, ricinmedžio sėkla turi būti sukramtoma ar išlukštenama.
Abu augalai auginami kaip dekoratyviniai (šiltuose kraštuose jie yra sulaukėję). Sudžiovintos sėklos atrodo labai dekoratyviai, tad iš jų gaminami papuošalai. Sukramčius džiovintą sėklą, ji taip pat gali apnuodyti.
Apsinuodijimo požymiai pasireiškia praėjus keletui valandų po prarijimo. Dažniausiai pastebimas karščiavimas, lydimas stiprių pilvo skausmų, kraujingas viduriavimas, padažnėjęs širdies darbas, traukuliai, paralyžius, ir mirtis. Apsinuodiję ricinmedžio sėklomis gaišta apie 9% gyvūnų.
Dažnai prognozė yra bloga.
Apsinuodijimas „Šventiniais" augalais
Taip įprasta vadinti dekoratyviuosius augalus, kuriuos dovanoja įvairiomis progomis: puansetija, ciklamenas, Kalėdinis kaktusas, gardenija, orchidėjos, Aukštoji araukarija. Ryškiaspalviai žiedai ir uogos gali pritraukti smalsius augintinius, susidomėjusius nauju augalu. Smalsumu dažniau pasižymi jauni šuniukai.
Jei suėdama, minėtų augalų dalių, gali pasireikšti įvairūs apsinuodijimo požymiai, įskaitant vėmimą ir viduriavimą. Dirginančios puansetijos ir kitų Euphorbia šeimos augalų sultys gali nudegintis akis, liežuvį, odą ir virškinimo traktą.
Specifinio priešnuodžio nėra.
Apsinuodijimas uogomis
Šeivamedžio (Sambucus canadensis) ir fitolakos (Phytolacca americana) uogos gali sukelti viduriavimą, jei yra suėdamos. Termiškai neapdorotos šeivamedžio uogos sukelia labai stiprų viduriavimą.