„Lietuvos ryto“ televizija           2010 12 05

        Daugėja pranešimų apie sukčiaujančius gyvūnų veisėjus. 

Žmonės savo augintinius įsigyja labai įvairiai. 

Norėdami pirkti veislinį, parodinį šuniuką ar kačiuką, lankosi parodose, kreipiasi į felinologijos ar kinologijos klubus, peržiūri būsimo augintinio geneologinį  medį ir tik tada pasiryžta įsigyti. 

Kiti savo gyvūną netyčia suranda pasimetusį tiesiog gatvėje ir priglaudžia, treti paima iš gyvūnų prieglaudos , dar kiti ieško skelbimų apie pardavimą internete ar tiesiog važiuoja į turgų.

Pastarieji dažniausiai ir pakliūna į aferistų , apgavikų rankas.

Nežiūrint į tai, kur įsigyjote savo augintinį, dažniausiai tai būna Jums pats gražiausias ir mieliausias gyvūnas.  Tačiau prieš įsigydami gyvūną, turite viską aiškiai apmastyti, kadangi prisiimsite nemažą atsakomybę.

Veislinių gyvūnų kainos šiuo metu Lietuvoje svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, į šią kainą įeina sunkus veisėjų darbas, parodos, šėrimas, priežiūra, kai kurios veterinarinės priemonės (skiepai, vaistai nuo  ekto- ir endoparazitų, tyrimai dėl paveldimų susirgimų) ir t.t.  Todėl šie gyvūnai būna sveikesni, rečiau serga paveldimom ligom, atitinka veislės standartus.

Atitikimą veislei patvirtina kinologijos ar felinologijos draugijos išduodami dokumentai.

Dažnai iš savo klientų girdžiu tokius žodžius, kam man tie dokumentai,  mes į parodas su šuniu neisim.

Tad noriu perspėti, kad susiduriu su nemažu skaičiumi žmonių, kurie skaudžiai nusivilia įsigiję neva veislinį gyvūną (sumokėdami nemažas pinigų sumas 100 - 200 € ), bet iš jo išauga mišrūnas, kurio nei spalva, nei ūgis neatitinka šeimininkų lūkesčių. Be to tokie gyvūnai dažniau suserga paveldimomis ligomis, kurios išaiškėja, tik gyvūnui augant.  


Kartą į mūsų gydyklą kreipėsi savininkas su 2 mėn. amžiaus juodu šuneliu, kurį įsigyjo prieš 2 d. pagal skelbimą internete kaip labradorą ir sumokėjo 500 lt..   Šunelis buvo liesas, viduriavo, svoris tesiekė 1,5 kg.   Gydėme šuniuką apie savaitę ir pastebėjome, kad pradėjo keistis jo spalva, dar per kelias dienas šunelis tapo smėlio spalvos, nes dažai, kuriais buvo nudažytas tiesiog nubluko.   Šiuo metu suaugęs šis šuo sveria 12 kg, yra šviesios smėlio spalvos, ir labai panašus į paprastą kiemsargį. Šeimininko svajonė turėti labradorą taip ir neišsipildė, o sukčiai sėkmingai pasipelnė. Norint įtikinti būsimą šeimininką, buvo sukurta tokia istorija, kad šuniukas atvežtas iš užsienio, todėl parodyti jo motinos negali, o buvo rodomos tik kalės labradorės nuotraukos. 


Dar viena skaudi ir pamokanti istorija.   Šeima su dviem vaikais nusprendė įsigyti Vakarų Škotijos baltąjį terjerą be kilmės dokumentų.   Pagal skelbimą internete pasiskambino ir sutarė, kad šuniuką pardavėja atveš ir perduos prie degalinės.   Susitikę sutartoje vietoje už šunelį sumokėjo 700 lt.   Pardavėja pasakė, kad šuneliui du mėnesiai amžiaus ir jis yra paskiepytas. Jokio veterinarinio pažymėjimo dėl skiepų nepateikė, pirkėjai net nesužinojo pardavėjos vardo bei  pavardės. Jau kitą dieną šuniukas susirgo, nustojo ėsti, pradėjo viduriuoti su kraujo priemaiša. Gydykloje testo pagalba buvo diagnozuota sunki virusinė liga - parvovirusinis enteritas. Apžiūros metu nustatyta, kad šuniukas labai liesas, išpūstu pilveliu, kailis susivėlęs, turi blusų ir stovis labai prastas. Šeimininkė  bandė skambinti minėtos pardavėjos telefonu, tačiau telefono numeris buvo išjungtas. Labai gaila, tačiau tos pačios dienos vakare šuniukas nugaišo. Pirkėjai liko be pinigų ir be išsvajoto augintinio, be to vaikai patyrė nemažą stresą.  


Šių istorijų dėka noriu perspėti, kad įsigyjant augintinį turite pirmiausiai apsispręsti ir žinoti kokio gyvūno norite ir ko iš jo tikitės. Vėliau, išsirinkus gyvūną, su  tais žmonėmis, kurie jį parduoda, apsilankykite pas veterinarijos gydytoją.

Perkant veislinius gyvūnus, jie turi turėti identifikacijos numerį ir kinologijos ar felinologijos draugijos išduotus kilmės liudijimus.

Rekomenduočiau susirinkti kuo daugiau informacijos apie veislę, jos standartus, būdingas tai veislei paveldimas  ligas, jei gyvūnas buvo vakcinuotas, turite gauti vakcinavimo pažymėjimą patvirtintą veterinarijos gydytojo antspaudu.

Na , o jei apsisprendėte turėti paprastą mielą šunelį ar katinėlį ir jums nesvarbu, kokios jis veislės, tai ar neverta būtų apsilankyti gyvūnų globos namuose ir ten  nemokamai išsirinkti jums patikusį bei suteikti jam šansą gyventi.

 

Savo svetainėje naudojame slapukus

Savo svetainėje naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir vartotojo patirtį. Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.