foto1
foto1
foto1
foto1
foto1

+37068989355
vetcentras@gmail.com
Susisiekite su mumis



   Kai į veterinarijos gydyklą kreipiasi sergančio gyvūno šeimininkas, įprastai užduodame klausimą, kada jų augintinis paskutinį kartą gavo vaistų nuo kirminų. Nemaža dalis žmonių sako, kad įprastai duoda 1 kartą metuose prieš skiepus, kiti nustemba ir teigia, kad neduoda visai, nes nemato išmatose kirminų, kad jų šuniukas laikomas švariai, tai kam šuniuką vaistais nuodyti. Ir tik retas kuris žino, kad vaistus nuo kirminų reikia naudoti kas 3-4 mėn., ir laikosi veterinarijos gydytojų nurodymų. Todėl manau, kad gyvūnų augintojams tiesiog trūksta žinių apie šunų helmintus ir kodėl jie yra pavojingi.

 Lietuvoje pas šunis parazituoja nematodai - apvalieji kirminai ir cestodai – plokštieji kirminai, dar vadinami kaspinuočiais.

Iš nematodų dažniausiai sutinkami Toxocara canis, Toxascaris leonina, Trichuris vulpis, Uncinaria stenocephala.

Iš cestodų – Dipylidium caninum, Taenia , Echinococcus .

Pavojingiausi iš jų yra Toxocara canis nematodai. Pirmiausiai dėl to, kad jie yra labai paplitę. Įprastai parazituoja pas mažus šuniukus iki 6 mėn. amžiaus. Įvairiais duomenimis apie 60-80 proc. ką tik gimusių šuniukų jau būna užsikrėtę šio parazito lervomis dar būdami motinos organizme. Ir pirmą valandą po gimimo, Toxoca canis lervos pradeda migruoti, krauju nunešamos į plaučius, šuniukas lervas atkosti ir nuryja į skrandį, vėliau lervos patenka į žarnyną ir ten pradeda vystytis ir augti. Suaugusios lervos išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Kiaušinėliai yra mikroskopinio dydžio ir plika akimi jų nesimato. Kita dalis šuniukų užsikrečia nuo užterštos aplinkos, prariję kiaušinėlius. Kirminų kiaušinėliai aplinkoje ( smėlyje, ant žolės) gyvybingi išlieka 1-2 metus. Šie kiaušinėliai su viduje esančia invazine lervute pavojingi ir žmonėms, ypač vaikams. Nenusiplovus rankų kiaušinėliai nuryjami ir iš jų išsiritusios lervutės taip pat migruoja per žmogaus organizmą ( kepenis, plaučius, raumenis, sąnarius, net gi akis ir smeganis), kartu nešdamos bakterijas ir gali sukelti įvairius rimtus susirgimus. Skirtumas tik tas, kad žmogaus organizme suaugę kirminai neišsivysto , būna tik lervinė stadija, žarnyne kirminų neatsiranda. Moksliniais tyrimais yra nustatyta,kad pas užsikrėtusią toksokaroze kalytę, dalis lervų lieka organizme taip vadinamų – miegančių, ir vaikingumo metu, hormonai jas pastimuliuoja ir jos vėl pradeda migruoti per gimdą pas šuniukus. Tokia kalė gali atsivesti net keturias vadas šuniukų užsikrėtusiu Toxocara canis, nors pati papildomai ir neužsikrės. Iš apvaliųjų kirminų taip pat pavojingos žmonėms Uncinaria stenocephala lervos. Jos taip pat migruoja per žmogaus organizmą, bet tik odoje, palikdamos paskui save paraudusį, pūliuojantį pėdsaką. Šie helmintai sutinkami rečiau.

Iš ploksčiųjų kirminų pas šunis dažniausiai sutinkami Dipylidium caninum.Tai ilgi iki 1-1,5 m. ilgio kirminai sudaryti iš atskirų dalių - narelių. Paskutiniai helminto nareliai atsidalina ir išeina su išmatomis į aplinką. Šie nareliai patys gali judėti, juos galima pamatyti ir plika akimi, būna panašūs į agurko sėklas. Šiais kirminais šuo užsikrečia per tarpinius šeimininkus – blusas. Blusos minta išmatų likučiais, praryja ten esančius kiaušinėlius, o šuo besikąsydamas nuryja užkrėstą blusą ir užsikrečia cestodais.

 Žmonėms ypač pavojingi šunų cestodai – echinokokai. Šuo šiais parazitais gali užsikrėsti ėsdamas mėsos atliekas su pūslėmis. Pas šunį vėliau žarnyne išsivysto kirminai iš trijų narelių, kurie skiria į aplinką kiaušinėlius. Žmonės užsikrečia nenusiplovę rankų ir nuryję užkratą. Pas žmones dažniausiai kepenyse pradeda vysytytis echinokoko pūslė, kurios dydis gali būti labai įvairus. Neretai ši liga baigiasi mirtimi, o laiku diagnozavus gydoma chirurginiu būdu. Kiti minėti helmintai yra rečiau sutinkami ir mažiau pavojingi.

Užsikrėtę gyvūnai kirminais, ypač jaunikliai gali sunkiai sirgti, būna liesi, išpūstais pilvais, gali vemti, viduriuoti su kraujo priemaiša, kosėti. Helmintai mažina imunitetą prieš virusines ir bakterines ligas. Būna tokių atvejų, kada išgaišta visa vada šuniukų 2-3 sav. amžiaus ir tik po gaišimo diagnozuojama, kad visi šuniukai stipriai invazuoti toksokaromis. Suaugęs kirminas gali būti iki 15-18 cm. ilgio. Sunku ir įsivaizduoti, kai pas šuniuką , sveriantį 2kg. tokių kirminų kartais randama iki 180 vnt. Jie gali sudaryti kamštį žarnyne ir nepraeinamumą, kartais įmigruoja į tulžies pūslę, gali net perforuoti žarnos sienelę.

Visi šunų helmintai diagnozuojami tiriant išmatas mikroskopu ir nustatant kiaušinėlius. Tačiau tiriant išaiškinami tik suaugę kirminai, kurie skiria kiaušinėlius, net jei išmatose kiaušinėlių nėra, niekas negali garantuoti, kad pas šunį nėra helmintų lervinių stadijų. Todėl ir rekomenduojama mažiems šuniukams duoti vaistus nuo kirminų 3-4 sav. amžiaus, vėliau 2, 3, 4, 5, 6 mėn. amžiaus. Suaugusiems gyvūnams kas 3-4 mėn.

Ir dar, noriu perspėti, kad vaistai neapsaugo nuo užsikrėtimo, jie tik išnaikina esančius kirminus. Tad kviečiu pasirūpinti, net tik savo mylimų augintinių, bet ir mūsų pačių sveikata, bei mažinti aplinkos užkrėtimą.

 

Rita Žilinskienė 
Šaltinis "Didysis šuo"

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



Copyright © 2017 Ritos Žilinskienės Veterinarijos gydykla